{"id":184,"date":"2023-06-13T07:09:40","date_gmt":"2023-06-13T07:09:40","guid":{"rendered":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/?page_id=184"},"modified":"2023-08-10T09:33:00","modified_gmt":"2023-08-10T09:33:00","slug":"would-you-stay-2","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/would-you-stay-2\/","title":{"rendered":"ar pasiliktum?"},"content":{"rendered":"\n
<\/div>\n\n\n\n

Slaptos pasiprie\u0161inimo organizacijos nuo 1942 m. prad\u017eios veik\u0117 Vilniaus, Kauno, \u0160iauli\u0173 ir \u0160ven\u010dioni\u0173 getuose. Jauni, aktyv\u016bs \u017eydai rinkosi kovoti su mirtinu prie\u0161u \u2013 naciais. Moterys taip pat buvo \u0161i\u0173 slapt\u0173 organizacij\u0173 steig\u0117j\u0173 ir kovotoj\u0173 gretose. \u017dlugus pasiprie\u0161inimo gete id\u0117joms, pogrind\u017eio organizacij\u0173 nariai trauk\u0117si ginkluotai partizaninei kovai \u012f mi\u0161kus, gete palik\u0119 savo t\u0117vus, vaikus ir kitus \u0161eimos narius. I\u0161 geto pab\u0117g\u0119 ar i\u0161gelb\u0117ti \u017emon\u0117s taip pat slapst\u0117si vietini\u0173 gyventoj\u0173 padedami, sl\u0117p\u0117 ir savo \u017eydi\u0161k\u0105 kilm\u0119. Besislapstantieji buvo visi\u0161kai priklausomi nuo gelb\u0117toj\u0173 s\u0105\u017ein\u0117s, solidarumo ir empatijos.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Jaunoms merginoms pasirinkimas i\u0161eiti buvo ypa\u010d sunkus \u2013 visos jos susid\u016br\u0117 su dilema: koks sprendimas mirties akivaizdoje yra teisingas? <\/em><\/strong><\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"Fania<\/figure>
\n

\u201eA\u0161 at\u0117jau namo. Pasakiau t\u0117vams, kad a\u0161 grei\u010diausiai i\u0161eisiu pas partizanus. [Mano mama] man labai lengvai prisiuvo \u017evaig\u017ed\u0119, kad labai lengvai b\u016bt\u0173 galima j\u0105 nupl\u0117\u0161ti. Mama dar [paruo\u0161\u0117], a\u0161 atsimenu, buvo portfelis, ka\u017ekaip i\u0161liko. Rankin\u0117. Tur\u0117jau draug\u0105, kuris, kai tik mes patekom \u012f get\u0105, per mano gimimo dien\u0105 padovanojo buteliuk\u0105 odekolono ar kvepal\u0173, nes iki karo jo \u0161eima tur\u0117jo parfumerijos parduotuv\u0119. Rank\u0161luost\u012f, [m\u0117lyn\u0105] palaidin\u0119, kuri\u0105 pati numezgiau ir \u0161iek tiek [virt\u0173] \u017eirni\u0173 mama tur\u0117jo. Ir po ma\u017edaug pusvaland\u017eio atb\u0117go Doba [Doveltov] ir pasak\u0117, kad yra galimyb\u0117 i\u0161eiti i\u0161 geto [\u2026]. Ir a\u0161 atsisveikinau su savo t\u0117vais, sesute … Ir mes su ja i\u0161\u0117jom\u2026\u201c<\/p>\n\n\n\n

Fania Jocheles-Brancovskaja<\/em><\/p>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n

Fania Jocheles-Brancovskaja, 99 metai. Vilniaus geto kalin\u0117 ir geto pogrindin\u0117s organizacijos FPO (jidi\u0161 k. <\/p>\n\n\n\n

Fareinighte partizaner organizacie) nar\u0117, \u017eyd\u0173 partizan\u0173 b\u016brio \u201eKer\u0161ytojas\u201c R\u016bdnink\u0173 mi\u0161ke kovotoja.<\/p>\n\n\n\n

Fania Jocheles, 1943 m. Asmenin\u0117 Fanios Jocheles-Brancovskajos nuotrauka.<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\n

\u201eMano mintyse vien baim\u0117 ir li\u016bdesys. Baisu i\u0161eiti neatsisveikinus su \u0161eima. Baisu palikti [Vilniaus] get\u0105, kur pragyvenau bevilti\u0161kai pusantr\u0173, nors atrod\u0117, kad de\u0161imt, met\u0173. […] Mes \u0117jome ne tam, kad i\u0161sigelb\u0117tume, o tam, kad kovotume ir \u017e\u016btume. Mums neleido pasiimti kartu broli\u0173, t\u0117v\u0173, paaugli\u0173 vaik\u0173. […] Mane kankino mintis: a\u0161 neatsisveikinau! Bet ar gal\u0117jau atsisveikinti po t\u0117vo \u017eod\u017ei\u0173, kad \u012fduos mus policijai. V\u0117liau, jau mi\u0161ke, a\u0161 su\u017einojau, kad t\u0117vas buvo at\u0117j\u0119s \u012f bibliotek\u0105 man\u0119s ie\u0161koti. Ir tik pamat\u0119s, kad n\u0117ra dant\u0173 \u0161epet\u0117lio, suprato, kad a\u0161 i\u0161\u0117jau visam laikui. Man buvo nepilnai 22 metai. Daugiau a\u0161 niekada nema\u010diau savo t\u0117v\u0173. Jau tada a\u0161 likau na\u0161laite ir iki \u0161iol kankinuosi mintimi, kad jeigu b\u016b\u010diau likusi, galb\u016bt, mes b\u016btume i\u0161sigelb\u0117j\u0119 […], galb\u016bt visi b\u016btume lik\u0119 gyvi?\u201c\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Rachil\u0117 Margolis<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n

Rachil\u0117 Margolis (1921-2015) \u2013 Vilniaus geto kalin\u0117 ir geto pogrindin\u0117s organizacijos FPO (jidi\u0161 k. Fareinighte partizaner organizacie) nar\u0117, \u017eyd\u0173 partizan\u0173 b\u016bri\u0173 \u201eKer\u0161ytojas\u201c ir \u201eVilnius\u201c kovotoja.<\/p>\n\n\n\n

Vilniaus Gaono \u017eyd\u0173 istorijos muziejus<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n<\/div>

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n
\n
\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n\n
\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Atminimo akmuo gydytojui Samueliui Margoliui Vilniaus g.
33\/Islandijos g. 2, Vilniuje, sankry\u017eoje<\/p>\n\n\n\n

Viliaus Mateikos nuotrauka<\/em><\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Gydytojas Samuelis Margolis<\/p>\n\n\n\n

\u0420\u0430\u0445\u0438\u043b\u044c \u041c\u0430\u0440\u0433\u043e\u043b\u0438\u0441. \u041d\u0435\u043c\u043d\u043e\u0433\u043e \u0441\u0432\u0435\u0442\u0430 \u0432\u043e \u043c\u0440\u0430\u043a\u0435. \u0412\u0438\u043b\u044c\u043d\u044e\u0441,
2006<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n

\u201eApie m\u016bs\u0173 su Mi\u0161a b\u0117gim\u0105 i\u0161 [Kauno] geto \u012f R\u016bdnink\u0173 giri\u0105 a\u0161 su\u017einojau [1943 m.] gruod\u017eio prad\u017eioje ir i\u0161 karto apie tai prane\u0161iau mamai. Ji verk\u0117 ir d\u017eiaug\u0117si tik\u0117damasi, kad man pasiseks i\u0161sigelb\u0117ti. A\u0161 save laikiau i\u0161davike u\u017e tai, kad palieku mam\u0105 likimo valiai. Tomis dienomis buvau labai pasimetusi. Man vis atrod\u0117, kad su savo artimaisiais elgiuosi neteisingai, kad a\u0161 neturiu moralin\u0117s teis\u0117s juos palikti. Mano sieloje kovojo du prie\u0161taringi jausmai. Vienas reikalavo eiti ir kovoti su prie\u0161u, o kitas jausmas si\u016bl\u0117 likti su \u0161eima, j\u0105 globoti ir kartu, jei lemta, \u017e\u016bti arba i\u0161likti.\u201c\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Sara Ginait\u0117-Rubinsonien\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\n

\u201eMama mums ruo\u0161\u0117 reikalingiausius daiktus. Jai nor\u0117t\u0173si \u012fduoti mums ne tik daugiau mai\u0161\u0173 su daiktais, bet ir savo \u0161ird\u012f, savo gyvenimo patyrim\u0105. A\u0161 pasiimu kelias senas nuotraukas ir kaip u\u017evesta ma\u0161ina kartoju: \u201eA\u0161 b\u016btinai gr\u012f\u0161iu, a\u0161 rasiu prog\u0105 ir galimyb\u0119 nors trumpam gr\u012f\u017eti \u012f get\u0105, pamatysite\u201c. Mama \u017ei\u016br\u0117jo \u012f mane nuli\u016bdusi ir grei\u010diausiai galvojo apie mano dar vaiki\u0161kum\u0105, mano iliuzijas.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Sara Ginait\u0117-Rubinsonien\u0117<\/em><\/p>\n<\/div>

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Kauno geto kalini\u0173 deportacija \u012f naci\u0173 koncentracijos stovyklas. 1943\u20131944 m.<\/p>\n\n\n\n

Vilniaus Gaono \u017eyd\u0173 istorijos muziejus. <\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>
\n

\u201eVis\u0105 gyvenim\u0105 a\u0161 pragyvenau su savo mamos istorija. A\u0161 taip nuo to pavargau.\u201c\u00a0<\/p>\n\n\n\n

I\u0161gyvenusios Holokaust\u0105 dukra<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u201eMano mo\u010diut\u0117 kalb\u0117jo. Bet, \u017einai, visi \u017emon\u0117s, kurie kalba, jie ka\u017ek\u0105 ir nutyli. Ir a\u0161 manau, kad ji turi savo ka\u017ekoki\u0105 istorij\u0105, tai j\u0105 ir pasakoja. Ir yra dalykai, kuri\u0173 nepasakoja, a\u0161 manau.\u201c\u00a0<\/p>\n\n\n\n

I\u0161gyvenusios Holokaust\u0105 an\u016bk\u0117 Judita Gliauberzonait\u0117<\/em><\/p>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n

Naci\u0173 inicijuotas ir, miesto gyventojams stebint, vietini\u0173 lietuvi\u0173 \u012fvykdytas \u017eyd\u0173 pogromas \u201eLiet\u016bkio\u201c gara\u017ee. Kaunas, 1941 m. bir\u017eelio 27 d.<\/p>\n\n\n\n

Vilniaus Gaono \u017eyd\u0173 istorijos muziejaus Holokausto ekspozicija.<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\n
<\/div>\n\n\n\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n <\/i>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n
\r\n JAUTRI ISTORIJA <\/div>\r\n\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n Ar pasiliktum? <\/div>\r\n
\r\n Interviu su Fruma Vitkinait\u0435-Ku\u010dinskien\u0435. 2021 m. vasaris <\/div>\r\n \r\n \r\n \r\n KLAUSYTI <\/span>\r\n <\/span>\r\n <\/a>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n \r\n <\/div>\r\n\r\n\r\n \r\n <\/div>\r\n \r\n <\/div>\r\n\r\n <\/div>\n<\/div>\n\n\n\n
<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n
<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/184"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=184"}],"version-history":[{"count":45,"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/184\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":842,"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/184\/revisions\/842"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=184"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}