{"id":16,"date":"2023-04-18T11:43:00","date_gmt":"2023-04-18T11:43:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/?page_id=16"},"modified":"2023-08-10T09:47:30","modified_gmt":"2023-08-10T09:47:30","slug":"ar-pamirstum","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/ar-pamirstum\/","title":{"rendered":"AR PAMIR\u0161tum?"},"content":{"rendered":"\n
<\/div>\n\n\n\n

Pasibaigus karui, mi\u0161ke veik\u0119 \u017eyd\u0173 partizan\u0173 b\u016briai buvo i\u0161formuoti, i\u0161 koncentracijos stovykl\u0173 gr\u012f\u017eo i\u0161gyven\u0119 kaliniai ir iki karo pabaigos vietiniams gyventojams padedant besislapst\u0119 get\u0173 kaliniai.  <\/p>\n\n\n\n

Holokaust\u0105 i\u0161gyvenusios moterys prad\u0117jo kurti nauj\u0105 gyvenim\u0105, kurio pagrindas \u2013 \u0161eima ir vaikai. Atsiradus galimybei, dalis j\u0173 repatrijavo \u012f Izrael\u012f, per kar\u0105 i\u0161gyventas patirtis laikydamos paslaptyje nuo artimiausi\u0173 \u0161eimos nari\u0173. I\u0161gyvenusi\u0173 moter\u0173 dukr\u0173 ir an\u016bki\u0173 liudijimai atskleid\u017eia, kad net nutyl\u0117tos traumin\u0117s patirtys buvo tarsi paveldimos ir tur\u0117jo neigiamos \u012ftakos trims \u0161eimos moter\u0173 kartoms. <\/p>\n\n\n\n

Po ilg\u0173 met\u0173 tylos papasakoti ir apra\u0161yti \u012fvykiai pad\u0117jo Holokaust\u0105 i\u0161gyvenusioms moterims susitaikyti su savo praeitimi, \u012fveikti psichologines traumas. \u0160is atsiv\u0117rimas n\u0117ra lengvas ir reikalauja daug dr\u0105sos.<\/p>\n\n\n\n

Skaud\u017eias patirtis vie\u0161ai papasakojusios moterys sprend\u0117 dilem\u0105: ar aukoti savo privatum\u0105 d\u0117l kit\u0173 moter\u0173 ir padr\u0105sinti jas kalb\u0117ti apie patirtus traumuojan\u010dius i\u0161gyvenimus?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>
\n

\u201eKaune buvo vie\u0161oji biblioteka. […] Jam turb\u016bt buvo de\u0161imt metuk\u0173. Ir nors a\u0161 jam nieko nesakiau[…] Ir jis ateina ir atne\u0161a man Sofijos Binkien\u0117s knyg\u0105 \u201eIr be ginklo kariai\u201c […]. A\u0161, \u017einoma, j\u0105 tur\u0117jau, bet jis ne\u017einojo, a\u0161 jiems nerod\u017eiau […]. Sako, mama, a\u0161 radau toki\u0105 knyg\u0105. […] A\u0161 j\u0105 pavogiau… tau\u201c. Suprantant, a\u0161 jam nieko nesakau, o tam vaikui, gal de\u0161imt. O jis ka\u017ekaip rado t\u0105 knyg\u0105, prad\u0117jo skaityti ir nebegal\u0117jo susilaikyti, atne\u0161\u0117 motinai t\u0105 knyg\u0105. […] A\u0161 gyvenime daugiau nepatyriau, kad jis b\u016bt\u0173 k\u0105 pavog\u0119s. Suprantat, j\u016bs klausiate kaip vaikai reagavo?\u201c<\/p>\n\n\n\n

Fruma Vitkinait\u0117-Ku\u010dinskien\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n

Fruma Vitkinait\u0117-Ku\u010dinskien\u0117, 88 m., buvusi Kauno geto kalin\u0117. Jos \u0161eima \u017euvo likvidavus Kauno get\u0105, <\/p>\n\n\n\n

o Fruma buvo i\u0161gelb\u0117ta jos mamos ir vietini\u0173 \u012fvairi\u0173 tautybi\u0173 gelb\u0117toj\u0173 pastang\u0173 d\u0117ka.<\/p>\n\n\n\n

Fruma Vitkinait\u0117-Ku\u010dinskien\u0117 su teta Rivka \u0160mukleryte-O\u0161erovi\u010diene 1946 m. <\/em><\/p>\n\n\n\n

Asmenin\u0117 Frumos Vitkinait\u0117s-Ku\u010dinskien\u0117s nuotrauka<\/em><\/p>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

\u00a0Knygos apie \u017eyd\u0173 gelb\u0117tojus vir\u0161elis. S. Binkien\u0117 \u201eIr be ginklo kariai\u201c (Vilnius, 1967)<\/p>\n\n\n\n

Tomo Kapo\u010diaus nuotrauka<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\n

\u201eDaugelis, kurie pergyveno get\u0105, pergyveno \u012fvairias [koncentracijos] stovyklas nepasakojo savo artimiesiems. Ilg\u0105 laik\u0105 pas juos buvo… jie negal\u0117jo kalb\u0117ti. Ir vaikai ne\u017einojo, k\u0105 jie pergyveno. Ir tik paskutiniaisiais metais daugelis prad\u0117jo atva\u017eiuoti \u012f Panerius. Ir prad\u0117jo kalb\u0117ti. A\u0161 savi\u0161kiams… kaip tik man gim\u0117 vaikai… A\u0161 jiems nuo pirmos dienos pasakojau.\u201c <\/p>\n\n\n\n

Fania Jocheles-Brancovskaja<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n

Fania su vyru Michailu Brancovskiu pasibaigus karui Vilniaus geto bibliotekos kieme. 1944 m. rugpj\u016btis\u2013rugs\u0117jis. <\/p>\n\n\n\n

Asmenin\u0117 Fanios Jocheles-Brancovskajos nuotrauka<\/em><\/p>\n<\/div>

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Nuotrauka i\u0161 interviu su Fania Jocheles-Brancovskaja 2018 m. bir\u017eel\u012f. Nuotraukoje \u2013 nu\u017eudyta Fanios \u0161eima.<\/p>\n\n\n\n

Vilniaus Gaono \u017eyd\u0173 istorijos muziejus<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\n

\u201eA\u0161 tyl\u0117jau. Niekada nieko nepasakojau. […] Nor\u0117jau visk\u0105 pamir\u0161ti. Tiesiog i\u0161trinti visk\u0105. […] A\u0161 tur\u0117jau stengtis apie tai negalvoti. Taip, kad labai sunkias situacijas a\u0161 ir neapra\u0161iau […] N\u0117ra viso \u0161ito. […] A\u0161 apra\u0161iau visai k\u0105 kit\u0105. […] Pakankamai, bet ne visk\u0105. Gal ir gerai, kad jus klausiate, nes reikia, kad \u017einot\u0173 pasaulis kas buvo. […] Net ir dabar sunku apie tai kalb\u0117ti.\u201c\u00a0<\/p>\nDita Zupavi\u010dien\u0117-\u0160perlingien\u0117<\/cite><\/blockquote>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Dita Zupavi\u010dien\u0117-\u0160perlingien\u0117, 99 m., buvusi Kauno geto ir \u0160tuthofo koncentracijos stovyklos kalin\u0117. Dita su pirmuoju vyru Juda Zupavi\u010diumi Kauno gete 1944 m. kov\u0105. Netrukus J. Zupavi\u010dius buvo suimtas, kankintas ir nu\u017eudytas Kauno IX forte.<\/p>\n\n\n\n

Asmenin\u0117 Ditos Zupavi\u010dien\u0117s-\u0160perlingien\u0117s nuotrauka<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Nuotrauka i\u0161 interviu su Dita Zupavi\u010diene-\u0160perlingiene 2015 m. rugpj\u016bt\u012f. <\/p>\n\n\n\n

Vilniaus Gaono \u017eyd\u0173 istorijos muziejus<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>
\n

\u201eIr taip po mamos mirties man t\u0119s\u0117si Holokaustas. Kaltinau save [d\u0117l mamos savi\u017eudyb\u0117s]. Kod\u0117l t\u0105 dien\u0105 atsik\u0117liau v\u0117liau? Gal\u0117jau i\u0161gelb\u0117ti mam\u0105. […] Kalb\u0117ti negal\u0117jau, nes taip buvau i\u0161mokinta i\u0161 vaikyst\u0117s \u2013 kas tau svarbu \u2013 nekalb\u0117ti […] Po mamos mirties \u2013 tai nebuvau a\u0161. Tai buvo visai kitas \u017emogus. […] A\u0161 nepasikei\u010diau. \u017dmogus negali pasikeisti, bet a\u0161 u\u017emir\u0161au, kokia a\u0161 buvau. Tapau pikta, labai nervuota. Niekam netur\u0117jau kantryb\u0117s. Ir tai t\u0119s\u0117si per ilgai […] Reikia kalb\u0117ti ir apie skausm\u0105, ir apie baim\u0119. Jeigu n\u0117ra su kuo \u0161eimoje, n\u0117ra artim\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 a\u0161 pasiruo\u0161usi i\u0161klausyti. […] Mano tikslas yra palengvinti kiekvienam, kuriam yra sunku… I\u0161klausyti. […] Kalbuosi mokyklose su mokiniais \u2013 tai yra svarbu. […] \u017dmon\u0117s turi \u017einoti, kad b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti.\u201c <\/p>\n\n\n\n

Bella Shirin<\/em><\/p>\n<\/div><\/div>\n\n\n\n

Bella Shirin, i\u0161gyvenusi\u0173j\u0173 Holokaust\u0105 dukra, su mama ir t\u0117\u010diu. XX a. 5 de\u0161. <\/p>\n\n\n\n

Asmenin\u0117 Bellos Shirin nuotrauka<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Bella Shirin, 2020. Fotograf\u0117 Agn\u0117 Bekeraityt\u0117. <\/p>\n\n\n\n

Asmenin\u0117 Bellos Shirin nuotrauka<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
\n

\u201eA\u0161 nuo vaikyst\u0117s atsimenu, kaip ji kalb\u0117jo, kad \u201eMano \u0161eim\u0105 nu\u017eud\u0117\u201c. Ir man buvo kokie penki metai ir mes va\u017eiavome \u012f Plung\u0119, \u012f Kau\u0161\u0117nus. Buvo \u0161eimos i\u0161vyka ir a\u0161 tuo metu nelabai supratau, bet a\u0161 atsimenu, kad ji labai graud\u017eiai raudojo. A\u0161 jos niekad nema\u010diau verkian\u010dios, o \u010dia taip garsiai raudan\u010dios. Ji tur\u0117jo tok\u012f labai glaud\u0173 ry\u0161\u012f su savo mama. O mam\u0105 nu\u017eud\u0117 Kau\u0161\u0117nuose. Ji buvo pati jauniausia. I\u0161sigelb\u0117jo tik vienas brolis.\u201c <\/p>\n\n\n\n

I\u0161gyvenusios Holokaust\u0105 an\u016bk\u0117 Judita Gliauberzonait\u0117<\/em><\/p>\n<\/blockquote>\n\n\n\n

<\/div>\n\n\n\n
<\/div>\n\n\n\n
\n
<\/div>\n\n\n\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n <\/i>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n
\r\n JAUTRI ISTORIJA <\/div>\r\n\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n
\r\n
\r\n
\r\n
\r\n Ar pamir\u0161tum? <\/div>\r\n
\r\n Interviu su Dita Zupavi\u010diene-\u0160perlingiene. 2021 m. vasaris <\/div>\r\n \r\n \r\n \r\n KLAUSYTI <\/span>\r\n <\/span>\r\n <\/a>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n <\/div>\r\n \r\n <\/div>\r\n\r\n\r\n \r\n <\/div>\r\n \r\n <\/div>\r\n\r\n <\/div>\n<\/div>\n\n\n\n
<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n
<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

<\/p>\n

<\/p>\n

<\/div>\n

…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/16"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16"}],"version-history":[{"count":51,"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/16\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":798,"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/16\/revisions\/798"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.woundedmemory.kf.vu.lt\/lt_LT\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}